lten

Tinklaraštis

Baleto įkvėptas mezginys

Gurkšnodama rytinę kavą nusprendžiau – jokių nosies nukabinimų – nėra laiko būti pavargusiai – darbai gena darbus, o energijos galima būtų pasisemti iš kokių nors renginių. Tad įsijungusi kompiuterį stvėriau jautį už ragų – puoliau ieškotis bilietų – visų pirma į Operhausą! Bilietų įsigijimo galimybė – apskritas nulis. Nusiminiau.

Ir visgi pabandžiau paieškoti kokio koncerto – 0, teatro – 0, ir t.t. – 0. Nuovargis padvigubėjo! Susivokiau, jog tuoj tuoj tuoj man skruostu nusiridens ašara. Oho. Seniai taip ir bebuvo! Kava baigėsi. Šunytė stropiai sėdėjo prie durų laukdama savo laimės valandėlės – žygio į lauką. Taigi laiko stoka ir vėl viską sudėliojo į lentynėles. Dienos metu, kad ir kokia užimta diena bebūtų, vis jaučiau apmaudą dėl bilietų apskrito nulio. Ir šiaip – tą dieną visko buvo per daug. Ir kad ir kaip bandžiau įsikalbėti, jog perdedu – mintyse aidėjo – nuo realybės nepabėgsi.
22:47 nuo vienos pažįstamos balerinos gavau žinutę: „Laba vakara. Gal norite ryt i spektakli?“ Ir šį momentą skruostu nusirito ašara. Netikėtumo. Džiaugsmo ir turbūt tikrai perteklinio nuovargio. Gavau du pakvietimus į Žizel…

Sekančią dieną viskas virte virė. Vienas susitikimas stūmė kitą, o ir darbai atrodė nesibaigs niekada – bet mintyse šypsojausi – vakare į „Zizzel“. Pamėnkalnio g. užsibuvau iki vėlumos, nes moterys plūste plūdo į megztos kūrybos namus ir norėjo išsimatuoti visus ten esančius mezginius. Ir matavomės – stropiai 🙂 Kol susivokiau, jog ir dar viena diena – be maisto ir be pertraukėlės. Išlydėjusi paskutinę moterį, supratau, grįžti į namus ir puoštis laiko net ir prie geriausių norų neužtektų, todėl pasistvėriau iš parduotuvės rožinės spalvos skraistę, apsimečiau jog štai toks mano šio vakaro pasipuošimas, pasukau draugui, jog už 5 min baigiu darbus. Laikrodis rodė, jog iki spektaklio pradžios liko 35 minutės. Bėgte bėgau iki kavinaitės, o įbėgusi paklaikusiomis akimis paklausiau padavėjos ar per 10 minučių gausiu šviežiai spaustų sulčių ir salotų. Gavau. Sukirtau. Nuskubėjau į spektaklį ir nevėlavau.

Spektaklis buvo toks puikus, jog mintys valėsi, nuovargis sklaidėsi, nuotaika gerėjo ir galų galiausiai – vidur spektaklio atėjo naujas įkvėpimas, naujos mintys, naujos idėjos, nauji projektai. Ir vizija viso šito „naujo“ – buvo tokia ryški, jog neprireikė nei rašiklio, nei lapo popieriaus…
…Praėjo daugiau nei mėnuo ir didžiuojuosi pristatydama naujų minčių naują kūrinį įkvėptą – visų pirma balerinos pakvietimo, antra – spektaklio!

Inga! Dar kartą AČIŪ…

Svajonė: sukurti beveik nesitepantys ir nesunešiojami drabužiai
Megztos suknelės ir kvepalų magija